Terminas kanabinoidai apima kiekvieną cheminę medžiagą, natūralią ar žmogaus sukurtą, kuri jungiasi prie organizmo ir smegenų kanabinoidų receptorių, kad sukeltų poveikį, panašų į tą, kurį sukelia augalas Cannabis Sativa L. (pramoninės kanapės). Kanabinoidai yra didelė ir įvairialypė medžiagų grupė, kurią galima klasifikuoti įvairiais būdais, tačiau naudingiausia kanabinoidų įvairovę suprasti taip: endokanabinoidai, fitokanabinoidai ir sintetiniai kanabinoidai.
Endokanabinoidai
Endokanabinoidai yra natūralių ligandų, kurie prisijungia prie kanabinoidinių receptorių, rūšis. Ligandai – tai molekulės, kurios jungiasi su kitomis molekulėmis. Organizme ligandai jungiasi prie ląstelių receptorių ir sukelia pokyčius ląstelėje. Tai gali būti ląstelės elgesio pokytis arba ląstelės viduje vykstanti cheminė reakcija.
Endokanabinoidus gamina dauguma gyvūnų karalystės organizmų, kaip pažymima Roberto J. Silverio straipsnyje “Gyvūnų endokanabinoidų sistema”. Ir endokanabinoidai, ir kanabinoidų receptoriai sudaro endokanabinoidų sistemą, kuri reguliuoja įvairius fiziologinius procesus, pavyzdžiui, neuromediatorių išsiskyrimą, skausmo suvokimą, virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių bei kepenų funkcijas. Du labiausiai paplitę endokanabinoidai yra anandamidas ir 2-arachidonoilglicerolis. Endokanabinoidai yra kaip raktas, kurie veikia pagrindinius kanabinoidinius receptorius CB1 ir CB2 (kuriuos reikėtų įsivaizduoti, kaip spynelę), sukeliantis jų aktyvaciją ir tolesnį veikimą. CB1 receptoriai dažniausiai aptinkami centrinėje nervų sistemoje ir yra atsakingi už poveikį, kurį sukelia neurologiniai procesai, ir psichoaktyvųjį “antrinį” poveikį. CB2 receptoriai dažniausiai aptinkami imuninėje sistemoje ir reguliuoja imunomoduliacinį poveikį(užtikrina, kad ląstelės gali kovoti su infekcijų sukėlėjais). Be to, CB2 receptoriai neseniai buvo aptikti centrinėje nervų sistemoje ir mikroglijos ląstelėse, jų yra ir tam tikruose neuronuose. Taip pat yra ir kitų receptorių, su kuriais vidiniai kanabinoidai sąveikaudami reguliuoja organizmo sistemą.
Fitokanabinoidai
Fitokanabinoidai – augaliniai (fito) kanabinoidai, yra junginių klasė, kuriems būdingas 21 anglies atomas, gamtoje aptinkama tik augale Cannabis Sativa L. Jau atrasta daugiau kaip 113 fitokanabinoidų, įskaitant jų rūgštines ir neutralias formas bei transformacijos produktus. Augalas gali tiesiogiai sintetinti tik nepsichoaktyvius fitokanabinoidus. Todėl pagrindiniai fitokanabinoidai, esantys šviežioje augalinėje medžiagoje, yra Δ9-THCA, CBDA, CBGA ir CBCA. Tačiau karboksilo grupė nėra labai stabili ir veikiant šilumai ar šviesai ji lengvai prarandama (atskyla CO2), todėl virsta aktyviomis neutraliomis formomis. Rūgštiniai fitokanabinoidai patiria dalinę dekarboksilinaciją (CO2 atskilimą) biomasės džiovinimo procese; vėliau rūgštiniai fitokanabinoidai ir kai kurios jų aktyvios neutralios formos (Δ9-THC, CBD, CBG ir CBC) daugiausia randami augalinėje sausoje medžiagoje. Patekusios į gyvūno ar žmogaus organizmą sąveikauja panašiai kaip ir endokanabinoidai.
Sintetiniai kanabinoidai
Pagrindinis skirtumas tarp fitokanabinoidų, endokanabinoidų ir sintetinių kanabinoidų yra tas, kad sintetiniai kanabinoidai yra visiškai dirbtiniai ir sukurti laboratorijoje. Sintetinio kanabinoido pavyzdys galėtų būti dronabinolis, kuris yra veiklioji MARINOL® – vaisto, tiekiamo kapsulėmis ir vartojamo JAV nuo 1985 m. pykinimui, vėmimui, apetito praradimui ir svorio kritimui išvengti – medžiaga. Kitas sintetinio kanabinoido pavyzdys yra nabilonas, kuris yra CESAMET®, vaisto, patvirtinto vėžio chemoterapijos sukeltam pykinimui ir vėmimui kontroliuoti, veiklioji medžiaga. Abu vaistai šiems tikslams patvirtinti JAV, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Kanadoje ir Ispanijoje.
Kai kurie selektyvūs CB1 receptoriui kanabinoidai, pavyzdžiui, JHW-018 ir JHW-073, buvo naudojami kaip psichoaktyvios sudedamosios dalys vadinamuosiuose išmaniuosiuose narkotikuose, kurie imituoja kanapių poveikį. Šie narkotikai vadinami “Spice” pavadinimu. Apie sintetinių kanabinoidų poveikį žmonėms nėra daug informacijos, nors jau įrodyta, kad kai kurie iš jų sukelia daugiau nerimo ir panikos priepuolių nei fitokanabinoidai. Sintetiniai kanabinoidai buvo sukurti kaip mokslinių kanabinoidų mokslinių tyrimų priemonės, tačiau klinikinių tyrimų metu niekada nebuvo įrodyta, kad jie yra patikimi vartoti žmonėms. Teoriškai jie niekada neturėjo palikti laboratorijų, kuriose buvo sukurti ir susintetinti.
2018 m. straipsnyje “Sintetiniai kanabinoidai smarkiai padidina aminotransferazės lygį. Natūralūs kanabinoidai ne” (Synthetic cannabinoids severely elevate amino transferase levels. Natural cannabidiol does not) parengtame Donish Cushing ir kitų paskelbta, kad sintetiniai junginiai yra pavojingi todėl, kad “žmogaus organizmas neturi priemonių, reikalingų sintetiniams kanabinoidams katabolizuoti.”. Taip yra todėl, kad sintezės būdu sukurtos naujos kanabinoidų molekulės cheminiu požiūriu labai skiriasi nuo savo natūraliai gautų analogų. Tai reiškia, kad žmogaus organizmas neturi tinkamų fermentų joms suskaidyti, o tai gali būti labai pavojinga.